1verb
itincriminare
Definiciones
- 1.mettere sotto accusa qualcuno per un reato
Traducciones
- caincriminar
- enincriminate
- frincriminer
- deinkriminieren
- ruинкриминировать
Conjugación
INF haber incriminadoGER incriminandoPART incriminado
Presente
| yo | incrimino |
| tú | incriminas |
| él/ella | incrimina |
| nosotros | incriminamos |
| vosotros | incrimináis |
| ellos | incriminan |
Pretérito
| yo | incriminé |
| tú | incriminaste |
| él/ella | incriminó |
| nosotros | incriminamos |
| vosotros | incriminasteis |
| ellos | incriminaron |
Imperfecto
| yo | incriminaba |
| tú | incriminabas |
| él/ella | incriminaba |
| nosotros | incriminábamos |
| vosotros | incriminabais |
| ellos | incriminaban |
Futuro
| yo | incriminaré |
| tú | incriminarás |
| él/ella | incriminará |
| nosotros | incriminaremos |
| vosotros | incriminaréis |
| ellos | incriminarán |
Condicional
| yo | incriminaría |
| tú | incriminarías |
| él/ella | incriminaría |
| nosotros | incriminaríamos |
| vosotros | incriminaríais |
| ellos | incriminarían |
Subj. presente
| yo | incrimine |
| tú | incrimines |
| él/ella | incrimine |
| nosotros | incriminemos |
| vosotros | incriminéis |
| ellos | incriminen |
Subj. imperfecto
| yo | incriminara |
| tú | incriminaras |
| él/ella | incriminara |
| nosotros | incrimináramos |
| vosotros | incriminarais |
| ellos | incriminaran |
Imperativo
| tú | incrimina |
| él/ella | incrimine |
| nosotros | incriminemos |
| vosotros | incriminad |
| ellos | incriminen |