1verb
ruгро́кать
Definicions
- 1.Portar la direcció d'un vehicle.
Traduccions
- espilotar
- enpilot
- frpiloter
- itpilotare
- deführen
Conjugació
INF haber pilotadoGER pilotandoPART pilotado
Presente
| yo | piloto |
| tú | pilotas |
| él/ella | pilota |
| nosotros | pilotamos |
| vosotros | pilotáis |
| ellos | pilotan |
Pretérito
| yo | piloté |
| tú | pilotaste |
| él/ella | pilotó |
| nosotros | pilotamos |
| vosotros | pilotasteis |
| ellos | pilotaron |
Imperfecto
| yo | pilotaba |
| tú | pilotabas |
| él/ella | pilotaba |
| nosotros | pilotábamos |
| vosotros | pilotabais |
| ellos | pilotaban |
Futuro
| yo | pilotaré |
| tú | pilotarás |
| él/ella | pilotará |
| nosotros | pilotaremos |
| vosotros | pilotaréis |
| ellos | pilotarán |
Condicional
| yo | pilotaría |
| tú | pilotarías |
| él/ella | pilotaría |
| nosotros | pilotaríamos |
| vosotros | pilotaríais |
| ellos | pilotarían |
Subj. presente
| yo | pilote |
| tú | pilotes |
| él/ella | pilote |
| nosotros | pilotemos |
| vosotros | pilotéis |
| ellos | piloten |
Subj. imperfecto
| yo | pilotara |
| tú | pilotaras |
| él/ella | pilotara |
| nosotros | pilotáramos |
| vosotros | pilotarais |
| ellos | pilotaran |
Imperativo
| tú | pilota |
| él/ella | pilote |
| nosotros | pilotemos |
| vosotros | pilotad |
| ellos | piloten |