1verb
ruбесчинствовать
Definicions
- 1.совершать бесчинства, вести себя безобразно
Traduccions
- esultrajar
- enoutrage
- froutrager
- itoltraggiare
- debeleidigen
Conjugació
INF haber ultrajadoGER ultrajandoPART ultrajado
Presente
| yo | ultrajo |
| tú | ultrajas |
| él/ella | ultraja |
| nosotros | ultrajamos |
| vosotros | ultrajáis |
| ellos | ultrajan |
Pretérito
| yo | ultrajé |
| tú | ultrajaste |
| él/ella | ultrajó |
| nosotros | ultrajamos |
| vosotros | ultrajasteis |
| ellos | ultrajaron |
Imperfecto
| yo | ultrajaba |
| tú | ultrajabas |
| él/ella | ultrajaba |
| nosotros | ultrajábamos |
| vosotros | ultrajabais |
| ellos | ultrajaban |
Futuro
| yo | ultrajaré |
| tú | ultrajarás |
| él/ella | ultrajará |
| nosotros | ultrajaremos |
| vosotros | ultrajaréis |
| ellos | ultrajarán |
Condicional
| yo | ultrajaría |
| tú | ultrajarías |
| él/ella | ultrajaría |
| nosotros | ultrajaríamos |
| vosotros | ultrajaríais |
| ellos | ultrajarían |
Subj. presente
| yo | ultraje |
| tú | ultrajes |
| él/ella | ultraje |
| nosotros | ultrajemos |
| vosotros | ultrajéis |
| ellos | ultrajen |
Subj. imperfecto
| yo | ultrajara |
| tú | ultrajaras |
| él/ella | ultrajara |
| nosotros | ultrajáramos |
| vosotros | ultrajarais |
| ellos | ultrajaran |
Imperativo
| tú | ultraja |
| él/ella | ultraje |
| nosotros | ultrajemos |
| vosotros | ultrajad |
| ellos | ultrajen |