1verb
itindicare
Definicions
- 1.dare con vocaboli, cenni o segni, riferimenti fruibili
Traduccions
- esindicar
- enindicate
- frindiquer
- delehren
- ruобучать
Conjugació
INF haber indicadoGER indicandoPART indicado
Presente
| yo | indico |
| tú | indicas |
| él/ella | indica |
| nosotros | indicamos |
| vosotros | indicáis |
| ellos | indican |
Pretérito
| yo | indiqué |
| tú | indicaste |
| él/ella | indicó |
| nosotros | indicamos |
| vosotros | indicasteis |
| ellos | indicaron |
Imperfecto
| yo | indicaba |
| tú | indicabas |
| él/ella | indicaba |
| nosotros | indicábamos |
| vosotros | indicabais |
| ellos | indicaban |
Futuro
| yo | indicaré |
| tú | indicarás |
| él/ella | indicará |
| nosotros | indicaremos |
| vosotros | indicaréis |
| ellos | indicarán |
Condicional
| yo | indicaría |
| tú | indicarías |
| él/ella | indicaría |
| nosotros | indicaríamos |
| vosotros | indicaríais |
| ellos | indicarían |
Subj. presente
| yo | indique |
| tú | indiques |
| él/ella | indique |
| nosotros | indiquemos |
| vosotros | indiquéis |
| ellos | indiquen |
Subj. imperfecto
| yo | indicara |
| tú | indicaras |
| él/ella | indicara |
| nosotros | indicáramos |
| vosotros | indicarais |
| ellos | indicaran |
Imperativo
| tú | indica |
| él/ella | indique |
| nosotros | indiquemos |
| vosotros | indicad |
| ellos | indiquen |